Puslapio žemelapis
Ožka
Ožka lot. Pelecus cultratus.
Ožkos kūnas : labai graži žuvis, ilgi krūtinės pelekais, tviska sidabru. Nugara žalsvai pilka, pelekai pilkšvi, pilvo briauna aštri ir nežvynuota, žiotys užriestos į viršų. Kūnas ilgas ir plokščias, šoninė linija vingiuota. Užauga iki 1,5 kg, o dažniausiai sugaunamos apie 0,5 kg. Ožkos – pelaginės žuvys. Telkiasi į būrius viršutiniuose vandens sluoksniuose. Žiemą susitelkia į gilesnes vietas upių žemupiuose, deltose. Gyvena iki 13 metų. Augimo tempas vidutinis, subręsta būdamos 3-4 metų. Neršia upių žemupiuose gegužės mėnesį.
Paplitimas : gyvena Baltijos, Kaspijos, Juodosios jūros baseinuose. Sutinkama Pietų Švedijoje ir Suomijoje. Gyvena apysūriuose ir gėluose vandenyse: jūrose ties upių deltomis, didelėse upėse, kai kuriuose pratakiuose ežeruose. Lietuvoje daugiausiai ožkų sugaunama Nemuno žemupyje, Kuršių mariose, yra jų ir kitose upėse, tačiau negausiai. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pasitaiko retai. Lietuvoje ožkos dažnos.
Neršia : ožkų nerštas vyksta labai triukšmingai, žuvys šokinėja iš vandens, sukasi vienoje vietoje, vanduo tarsi verda.
Minta : maitinasi žuvų mailiumi, vabzdžiais, įvairiomis lervomis, zooplanktonu.
Kimba : pagaunamos masalui naudojant uodo trūklio lervas, musės lervas, sliekus. Gaudomos dažniausiai su plūdine meškere prilaikant masalą srovėje viduriniuosiuose arba paviršiniuose vandens sluoksniuose. Neretai ožkos užkimba gaudant karšius ir plakius prišertose vietose. Ši žuvis beveik nepakliūna į tinklus, nes sugeba nuo jų išsisukti.
Žuviena neblogo skonio, bet labai ašakota, todėl žvejų nėra itin mėgiama. Nedaug šių žuvų sugauna ir žvejai pramonininkai.
