Puslapio žemelapis

Orai Vilniuje
Orai Kaune
Orai Klaipėdoje

Paprastoji meknė,

Paprastoji meknė, meknė dar žinoma kaip ožys (lot. Leuciscus idus)

Geriausiai kimba. Nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Kimba ant uodo trūklio lervų, sliekų, apsiuvų. grūdų.

Paplitimas. Lietuvoje dažna, paplitusi gėluose vandenyse (Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje) , Kuršių mariose. Dažniausiai laikosi upėse su vidutine srove, akmenuotu dugnu. Taip pat Eurazijos gėluose vandenyse. Žvejai sugaudavo 7-9 cnt. per metus, daugiausiai Kuršių mariose.

Meknė kūnas. Užauga iki 70 cm ilgio. Išvaizda panaši į šapalą, nuo kurio skiriasi trumpesne ir siauresne galva, aukštesniu, labiau plokščiu ir tamsesniu kūnu, smulkesniais žvynais, ryškesnių spalvų pelekais. Nugara tamsi, melsvo ar žalsvo, o šonai gelsvo atspalvio. Pilvas sidabriškas. Akys žalsvai gelsvos su tamsia dėme viršuje. Mėsa gelsvos spalvos.

Nerštas. Neršia balandžio - gegužės mėnesiais. ant augalų ar žvirgždo. Vislumas 30-150 tūkst. ikrelių. Jie lipnūs, apvalūs, gelsvi.

Minta. Jaunikliai minta planktonais, smulkiais bentosiniais gyvūnais. Suaugusios žuvys vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, moliuskais, kitų žuvų jaunikliais.