Puslapio žemelapis

Orai Vilniuje
Orai Kaune
Orai Klaipėdoje

Strėlė

Strėlė lot. Acipenser Ruthenus

Stėlės kūnas: kūnas plonas, verpstiškas ir ilgas, nugara rusva, pilvas šviesus. Išilgai nugaros yra 12-17, šoninėse 56-71, pilvinėse 10-19 kaulinių plokštelių. Nuo Sturio lengva atskirti pagal plokštelių skaičių šoninėse eilėse ir spurguotus ūselius. Nugaros plokštelės aukštos ir smailios. Šonuose tarp eilių yra daug smulkių plokštelių, galva vidutinio didumo, plonų ir dažniausiai riestų į viršų šnypų. Žiotys šnipo apašioje, prieš juos 4 spurguoti ūseliai. Ilgis iki 125 cm. svoris iki 16 kg. Subręsta 4-7 m. turėdamos 30-40 cm. svoris 250-300 g.

Paplitimas: paplitusi Juodosios, Azovo, Kaspijos, rečiau Baltijos jūrų baseinų didesnėse upėse. Gyvena sėsliai.

Neršimas: neršia aukštupiuose ant žvirgdžėto dugno, sraunumose balandžio- gegužės mėn., kai vandens temperatūra 14-15°C. Ikreliai juodai ar rudai pilki, lipnūs 1,9-2 mm. apvalūs ir kiek pailgi. Vislumas 5-100 tūkst. ikrelių. Ikreliai vystosi 5-11 parų, 100-150 laipsniadienių. Lervos panašios į Sturio, tik kiek mažesnės.

Labai reta iš introdukuotų žuvų, dabar Lietuvoje nesugaunamos. Strėlės – labai nelepios žuvys, todėl jas galima auginti tvenkiniuose be didelio vargo. Sugautus upėse 2-3 metrų Strėlių jauniklius perkėlus į tvenkinius, kur daug bentosinių bestuburių per 1-2 metus jų masė priauga dešimteriopai.