Puslapio žemelapis
Vienadienės
Rugpjūčio mėnesį paupyje ar paežerėje tikrai esate pastebėję prie laužo liepsnos, apie elektros žibintus beskraidančius būrius šviesiai rusvų vabzdelių. Apspitę debesim žibintą, jie kartais net šviesą užtemdo – tai vienadienės arba kitaip lašalai. Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų pakraščiais. Norint prisirinkti vienadienių, reikia paimti kibirą ar kokį kitą indą ir, uždegus jame ugnį, bei apačioje patiesus šviesaus audeklo gabalą, pastatyti prie vandens telkinio. Vienadienės skrenda ugnies link, nudega sparnelius ir krenta ant audeklo. Surinkus, jas galima ilgai laikyti išdžiovinus ir sudėjus į uždarą indą. Jaukui išdžiovintos vienadienės maišomos su moliu, kurio imama tiek pat, kiek ir vienadienių. Molis turi būti kietokas – ne taip greit išskalaus srovė. Naudojant vienadienes masalui, geriausiai tinka žvejojant palaidyne iš valties. Sėkmingiausia žūklė būna anksti rytą. Užsiinkaravus, į vandenį įmetami du – trys gumulai vienadienių su moliu. Už pusvalandžio galima pradėti žvejoti.
