Puslapio žemelapis
Žūklė vėliavėlėmis
Vėliavėlėmis dažniausiai gaudomos lydekos, sterkai ir vėgėlės. Rečiau ešeriai. Vėliavėlė - 30 -35 cm ilgio medinė lazdelė prie kurios yra pritvirtinta nedidelė ritė valui suvynioti (į ją vyniojama 15 – 20 m). Apatinis lazdelės galas nusmailinimas, kad būtų galima meškerę įstatyti į išgriebtų ledokšnių krūvą arba specialiai tam iškirstą skylutę. Prie viršutinės dalies pritvirtinama atitinkamo ilgio spyruoklinė viela su nedideliu gabalėliu ryškaus audeklo. Viela užkabinama už ritės rankenėlės. Spyruoklinė viela padeda išlaikyti gyvą žuvelę norimame gylyje. Užkibus žuviai ji išsitiesina ir kartu praneša žvejui apie kibimą. Šiuo metu žvejai mėgėjai gaudydami plėšrūnus naudoja vasarinei žūklei skirtus skritulius. Išgręžus eketę jis įspraudžiamas į ledokšnių krūvą. Kad gyva žuvelė laikytųsi norimame gylyje skersai eketės padedamas nendrės stiebas arba nedidelė šakelė. Kai žuvis užkimba, skritulys nuvirsta ant šono. Rekomenduojamas valo storis – 0,25 – 0,35 mm. Gyvas masalas kabinamas ant dvišakių arba trišakių kabliukų.
Gaudant vėliavėlėmis lydekas masalui naudojamos kuojos arba ešeriai. Rečiau pūgžliai arba karosai. Ieškant lydekų vėliavėlės žiemą statomos netoli nuo pakrantės nendrių, nuleidžiant gyvą masalą į 1 arba 3 m gylį. Rekomenduojama kuoją arba ešerį laikyti pakeltą nuo dugno per 10 – 15 cm. Žūklaujant didžiuosiuose Lietuvos ežeruose lydekų ieškoma didesniuose gyliuose – prie povandeninių kalnelių šlaitų, didesnių duobių pakraščių. Panašiose vietose ieškoma ir sterkų. Gaudant vėgėles vėliavėlės statomos arčiau statesnių užtvankų krantų. Ieškoma vietų kur gausu likusių kelmų arba nuskendusių medžių.
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles gaudyti plėšrias žuvis naudojant masalui gyvą žuvelę visuose vidaus vandens telkiniuose galima iki sausio 1 d., išskyrus Kuršių marias. Vienu metu žvejys mėgėjas gali žvejoti ne daugiau kaip su 4 įrankiais.
