Puslapio žemelapis
Jūrinė dyglė
Jūrinė Dyglė kitaip Stegis lot. Spinachia Spinachia
Jūrinės Dyglės kūnas: Kūnas žemas ir ilgai, labai plonu ir ilgu uodegos stiebeliu. Nugara ir uodegos stiebelis žalsvai rusvi, šonai – auksinės spalvos, išmarginti tamsesnių spalvų ruoželiais, pilvas gelsvas. Kūno šonais, nugara ir uodegos stiebelio apačia eina keterėtų kaulinių plokštelių eilės. Galva ilga, ilgu penkiakampio vamzdelio formos snukiu, žiotys mažos. Akys didelės. Ilgis iki 15-20 cm. Gyvena apie 2 metus, subręsta 1 metų.
Paplitimas: Paplitusios Šiaurės Atlanto, Šiaurės Vakarų pakrantės nuo Biskajos įlankos iki Šiaurės Norvegijos. Baltijos jūroje iki Suomių įlankos. Lietuvos pakrantėje retokos. Vasarą gyvena pakrantėse, augalų sąžalynuose, o žiemoti migruoja į gelmes.
Nerštas: Neršia balandžio-gegužės mėn. ant augalų arba iš augalų daro kumsčio didumo pailgus lizdelius, į kuriuos sudeda apie 200 ikrelių. Lizdelius sulipdo inkstų sekretu, kuris stingdamas pasidaro į baltus siūlelius. Į vieną lizdelį ikrelius sudeda bent kelios patelės, nes Jūrinės Dyglės neršia ne monogamiškai, o nedidelėmis grupelėmis. Jos ir gyvena nedidelėmis grupelėmis. Nesudarydamos didelių tuntų, kaip trispyglės dyglės. Manoma, kad dėl smulkumo ir gyvenimo nedidelėmis grupelėmis jos ir tesužvejojamos gana retai. Vislumas – apytiksliai 1000 ikrelių. Jie apvalūs, dugniniai, gintaro spalvos, (1,8)2,0-2,5 mm, išneršiami gniutulais po 150-200 ikrelių. Embrionai vystosi 2-3 savaites.
Minta bestuburiais ypač vėžiagyviais(žemesniaisiais vėžiagyviais, smulkis šuniplaukomis) ir žuvų lervomis. Neverslinės, kaip ir kitų rūšių dyglė maistui nevartojamos.
