Puslapio žemelapis
Kirtiklis
Kirtiklis lot. Cobitis taenia
Kirtiklio kūnas : kūnas - gelsvos ar šviesiai pilkos spalvos, 5-13 cm ilgio ir 8-10 g svorio. Nugara ir pelekai dėmėti. Šonais eina tamsių dėmelių eilės, kurios kartais susilieja į juostas. Žvynai labai smulkūs. Galva iš šonų plokščia, be žvynų. Po akimis yra po dyglį, kurie gali pasislėpti odos raukšlėse. Subręsta 1-2 metų amžiaus. Paprastai gyvena 3-5 metus. Akvariumuose išgyvena iki 10 m. Akvariumuose auginamos kaip dekoratyvios žuvelės. Žvejai kartais naudoja kaip masalą. Kirtikliais minta lydekos, ešeriai, vėgėlės.
Paplitimas : gyvena Eurazijos gėluose vandenyse nuo Portugalijos iki Ramiojo vandenyno ir Japonijos. Europoje kirtikliai negyvena Škotijoje bei Airijoje, šiaurinėje Skandinavijoje. Lietuvoje dažna žuvis, paplitusi upeliuose, ežeruose. Dieną paprastai slepiasi. Maisto ieško prieblandoje, apsiniaukusiu oru – ir dieną. Mėgsta smėlėtą ar akmenuotą dugną ir deguonies daug turinčius vandenis.
Nerštas : neršia ant augalų, šaknų ar smėlio kai vanduo sušyla iki +20 °C. Patelė išneršia kelis šimtus ikrelių, kurie +15 °C temperatūros vandenyje vystosi 6-10 parų.
Kirtikliai kaip ir kitos vijūninės žuvys turi žarninį kvėpavimą – vandenyje stingant deguonies kirtikliai ryja atmosferos orą, oro burbuliukai žarnyne pasiekia specialią žarnos atkarpą, kur sustoja ir iš jo paimamas deguonis. „Išnaudotas“ burbulas, kuris praktiškai nebeturi deguonies, išstumiamas pro šalinamąją angą.
