Lietuvos žuvys - Apie žuvis.lt žvejų svetainė

Šližys lot. Nemacheilus barbatulus, Orthrias barbatulus, Barbatula barbatula.

Šližio kūnas : kūnas cilindriškas, nugara tamsiai ruda, šonai tamsiai geltoni su tamsiai rusvoms dėmėmis. Išilgai šonų tęsiasi dvi siauros šviesesnės linijos, kuriose dėmelės smulkesnės. Šonai padengti smulkiais žvyneliais, jie išsidėstę padrikai, nedengia vienas kito kraštų. Pelekai pilkšvai gelsvi, dėmėti, apvaliais kraštais. Uodegos pelekas lygiašonio trikampio formos, be iškarpos. Nuo kirtiklio skiriasi mažiau ryškiu dėmėtumu. Prie žiočių yra trys poros ūsų. Suaugę šližiai būna 10-12 cm (retai iki 15 cm) ilgio ir 7-8 g (retai – iki 15-20 g) svorio.

Paplitimas : Lietuvoje dažna. Paplitusi daugelyje Eurazijos gėlųjų vandenų nuo Prancūzijos iki 57° šiaurės platumos. Rytuose arealas siekia Sibirą. Šližiai negyvena Norvegijoje, Graikijoje, didžiojoje Italijos dalyje. Azijoje gyvena keli šližių porūšiai.

Šližiai nėra verslinės ar mėgėjiškos žvejybos objektai. Juos neretai rankomis ties akmenimis gaudo vaikai. Kartais naudojami kaip jaukas gaudant kitas žuvis. Kartais auginami akvariumuose. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse yra reti, todėl yra saugojamos žuvys.