Puslapio žemelapis
Strepetys
Strepetys arba paprastasis strepetys lot. Leuciscus leuciscus.
Strepečio kūnas : nugara apvali, tamsiai pilka. Šonai pilkšvai mėlyni arba gelsvi, pilvas sidabriškas. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilki, o kiti gelsvi arba oranžiniai. Nugarinis prasideda šiek tiek į priekį nuo pilvinių pelekų pamatų vidurio. Analinio viršūnė dažniausiai įlinkusi. Uodeginis pelekas ilgas. Šoninėje linijoje – žvynai. Burna pusiau apatinė, jos viršūnė viename lygyje su akies apatiniu kraštu. Rykliadančiai lygūs, jų dažniausiai būna 2,5-5,2. Strepečiai baikštūs, vikrūs, plauko būriais, retai pavieniui. Sunkiai sugaunami, nes greit pasitraukia iš įtartinos vietos. Auga lėtai, ypač nuo trečiųjų – ketvirtųjų gyvenimo metų. Dažniausiai esti 20–25 cm ilgio ir 50–150 g svorio, retai – apie 30 cm ilgio ir 300–400 g svorio. Subręsta 3 metų (apie 12 cm ilgio).
Neršia : neštas prasideda balandžio mėn. Vislumas – 1,6-15 tūkst. ikrelių.
Minta : vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, kirmėlėmis, augaliniu maistu, kitų žuvų ikrais ir mailiumi.
Paplitimas : Lietuvoje dažna. Gyvena upėse ir upeliuose, mėgsta švarų, tekantį vandenį, smėlėtą arba molingą dugną. Pasitaiko pratekančiuose ežeruose.
Ūkinė reikšmė nedidelė. Pradedamas meškerioti pavasarį, geriausiai kimba nuo rugpjūčio mėn. Sėkmingiausiai gaudomas palaidyne. Masalas – kaip kuojai. Dažnai užkimba ir ant muselinės, žvejojant kiršlius ir upėtakius.
