Lietuvos žuvys - Apie žuvis.lt žvejų svetainė

Trispyglė Dyglė arba Triragė, Dygė, Dygutis, Dygsnė, Ragė, Spyglė. lot. Gasterosteus Aculeatus.

Trispyglė Dyglė kūnas: kūnas pailgas verpsto formos, ploksčias iš šonų, plonu uodegos stiebeliu ir smailiu snukiu. Nugara pilkai žalsva. Šonai gelsvi ar sidabriški. Neršto metu patinų kūnas paraudonuoja. Kūno šonus stambios skersinės kaulinės plokštelės, išilgai uodegos stiebelio sudarančios aštrią burną. Akys didelės. Ilgis iki 4-6(11-12) cm. Gyvena 3-4 metus. Subręsta 1 metų, kai ilgis 3,5-4 cm.

Paplitimas: paplitusios Šiaurės pusrutulio visų kontinentų jūrose ir gėluose vandenyse. Lietuvoje labai dažna.

Nerštas: neršia porcijomis gegužės-liepos mėnesiais, kai vandens temperatūra 18-20°C. Neršia ant augalų arba į lizdelius, įrengtus ant dugno iš augalų. Dėtis ir jauniklius saugo patinai. Vislumas 60-400(1600) ikrelių. Jie skaidrūs, gelsvi, apvalūs, dugniniai, truputį lipnūs, su mažais geltonais riebaliniais lašeliais, apie 1,5-1,9 mm. Embrionai vystosi 40 parų apie 90-120 laipsniadienių.

Minta planktonu ir bentosu. Verslinės žuvys. Iš jų gaminami geros kokybės žuvų taukai ir miltai. Versliniai laimikiai pastaraisiais dešimtmečiais sudarė po 1500-2000 cnt. per metus. Auginamos akvariumuose. Trispyglės dyglės yra labai populiarus tyrimų objektas prilygstantis baltajai pelytei, ypač jos tinka tyrinėjant įvairius žuvų elgesio aspektus, ekologinių formų susidarymo problemas.