Puslapio žemelapis
Upinė Negė
Upinė Negė lot. Lampetra Fluviatilis [septintaškė, devynakė]
Upinės Negės kūnas: kūnas ilgas, cilindriškas, panašus į ungurio. Nugara pilkšvai melsva, žalsva, rusva ar juoda be ryškių dėmių. Pilvas pilkšvai baltas, dažniausiai taškuotas. Kūno šonuose ties galva 7, labai retai 4 ar 5 žiauninių angų. Skirtingai negu Jūrinės Negės viršutinės žiočių plokštelė ilga, su dviem vienas nuo kito nutolusiais dantimis. Žiočių šonuose po 3 dantis, iš kurių viduriniai trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai dvišakiai. Apatinėje žiočių plokštelėje (5)7(9) dantys, iš kurių kraštiniai dažniausiai dvišakiai. Per nerštą dažniausiai dantys atbunka, ties lūpos kraštu turi vieną eilę smulkių dantelių. Ilgis nuo 25 – 50 cm. Svoris 80-130 g. Subręsta per 6-7 mėn., kai ilgis 25-50 cm.
Paplitimas: paplitę Šiaurės Atlante, Baltijos jūros baseine.
Neršimas: neršti migruoja į Nemuną, Nerį ir jų intakus. Gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pabaigoje, kai vandens temperatūra 10°C. Neršia seklumose ant žvyrėto grunto, grupelėmis, po neršto žūva. Vislumas 4-40 tūkst. ikrelių. Jie elipsiški, neskaidrūs, gelsvai pilki, lipnūs 0,8-1,1 mm. Embrionai juose vystosi 11-14 parų.
