Lietuvos žuvys - Apie žuvis.lt žvejų svetainė

Raudė (lot. Scardinius erythrophthalmus)

Raudės kūnas: kūnas plokščias, aukštas. Nugara rudai žalsva, šonai gelsvos ar auksinės spalvos, blizgantys. Akys oranžinės su raudona dėme viršutinėje dalyje. Žvynai stambūs. Pelekai raudoni, tik nugarinis ties pamatu tamsiai pilkas. Šių žuvų mailius blizga sidabriškai, dažniausiai užtinkami individai 10 – 20 cm ilgio, 25 – 200 g svorio, bet raudės gali užaugti iki 35 – 40 cm ir daugiau kaip 1,5 kg svorio. Trečiaisiais gyvenimo metais raudė yra apie 7 cm ilgio, šeštaisiais – apie 17 cm ilgio ir 100 g svorio.

Paplitimas: raudžių užtinkama Baltijos, Juodosios, Kaspijos ir Aralo jūrų baseinuose. Lietuvoje raudės gyvena upėse ir ežeruose. Kuršių mariose daug jų galima pagauti pietinėje dalyje ir Nemuno deltos pakraščiuose, ypač esant šiltam ir ramiam orui. Raudės mėgsta vietas, kur daug povandeninės augalijos, stovintis arba lėtai tekantis, bet švarus vanduo.

Raudė meškeriojama panašiai kaip ir kuoja, bet dažniausiai ramiuose ir saulės įšildytuose vandenyse, užtakiuose, senvagėse, kur šiltesniu metu ji su dideliu pamėgimu medžioja vabzdžius ir jų lervas. Šaltesniuose vandenyse mėgsta laikytis dugne