Puslapio žemelapis
Saulažuvė
Saulažuvė lot. Leucaspius delineatus
Saulažuvės kūnas : saulažuvė tai - nedidelė, panaši į aukšlę žuvis, šonai sidabro spalvos, nugara žalsva, pelekai permatomi, bespalviai, ploni, apatinis žuvies žandas užriestas į viršų. Užauga iki 7 – 8 cm ilgio. Saulažuvės subręsta jau 2 metų ir gyvena apie 4 metus, auga lėtai.
Paplitimas : Saulažuvės gana dažna žuvis Lietuvoje. Gyvena sekliuose ir nedideliuose ežeruose, lėtos tėkmės upių dalyse, mėgsta povandeniniais augalais apaugusias vietas, nemėgsta didelės srovės bei atvirų vietų. Saulažuvės šiltu metų laiku plaukioja dideliais tuntais arti vandens paviršiaus, vandeniui atvėsus saulažuvės pavieniui leidžiasi į gilumą.
Nerštas : neršia keletą kartų: pirmąjį – gegužės mėn., kai vanduo sušyla ligi 15 laipsnių, ir antrąjį – birželio – liepos mėn. kai vandens temperatūra būna 20 – 25 laipsniai šilumos. Saulažuvės neršia maždaug metro gylyje, 1 – 1,5mm ikrelius juostelėmis priklijuoja prie vandens augalų lapų, kerplėšų. Išneršia 1 – 4 tūkst. ikrelių.
Minta : įvairiu smulkiu augalinės ir gyvūninės kilmės maistu esančiu telkinyje - planktonu, dumbliais, įvairiomis lervomis, kitų žuvų ikrais, taip pat į vandenį įkritusiais vabzdžiais.
Saulažuves mėgsta medžioti plėšrios žuvys, ypač ešeriai ir starkiai.
