Puslapio žemelapis
Gaudymas blizgute
Žiemą vertikaliosiomis ir horizontaliosiomis blizgutėmis viliojami ešeriai. Rečiau lydekos, sterkai arba vėgėlės. Prie blizgių reikia priskirti ir žvejų „velniais“ vadinamus dirbtinius masalus. Ešerių gaudymui naudojamos nedidelės ir įvairių formų blizgutės. Žvejys nuleidęs blizgutę į pasirinktą gylį meškerės pagalba trukteli ją aukštyn, po to leidžia jai sklęsti žemyn. Gera ešerinė blizgutė grįždama į pradinę padėtį nesminga iš karto vertikaliai. Ji sklendžia į šalį. Ešerys dirbtinį masalą griebia kylantį aukštyn arba nustojusį sklęsti. Horizontalios arba žvejų žargonu „balansyrais“ vadinamos blizgės veikia švytuoklės principu. Lėtai pakėlus blizgutė nutolsta nuo pradinio taško tolyn, leidžiant – grįžta į pradinę padėtį. Ešeriai tokias blizgutes atakuoja tiek tolstančias nuo pradinio taško, tiek grįžusias atgal. Ešerius gaudoma ir žvejų kalboje „velniu“ vadinamu dirbtiniu masalu. Tai lašo formos svarelis, kurio šonuose yra du vienšakiai kabliukai. Svarelio korpuse yra skylutė per kurią per veriamas valas ir užmaunami kabliukai. Kiek aukščiau, ant atskiro pavadėlio, rišama dirbtinė muselė. Žvejojant leidžiama svareliui nukristi ant dugno, kad sukeltų dumblodebesį. Po trumpos pauzės jis pakeliamas kelis centimetrus aukštyn. Ešerys „velnią“ atakuoja jį pakėlus. Kartais griebia aukščiau pritvirtintą dirbtinę muselę. Ešeriai blizgutėmis žiemos pradžioje gaudomi netoli krantų. Viduržiemį jie pasitraukia nuo jų į gilesnes telkinio vietas. Artėjant pavasariui jie grįžta atgal prie krantų arba į vandens žolėmis apaugusias seklumas.
