Puslapio žemelapis
Velkiavimas
Žvejojimas velke – bene vienas seniausių žūklės būdų. Anksčiau velkiautojai blizgę užmesdavo ranka ir išleidę norimą kaproninės virvelės atkarpą, valties pagalba vilkdavo ją paskui. Laisvoji virvelės dalis būdavo suvyniojama ant lanktelio. Kad pajustų kibimą kartais žvejai kaproninę virvelę rišdavo sau prie rankos arba kojos (nerekomenduojama to daryti!). Velkiaujant gaudomos tik plėšrios žuvys:lydekos, starkiai, šamai, ešeriai. Rečiau salačiai, šapalai, lašišos, margieji upėtakiai.
Žvejojimas velke yra labai panašus į žvejojimą spiningu – plaukiama valtimi ir paskui ją velkama prie ilgo valo pririštas masalas. Ir spiningą galima panaudoti kaip velkę, ypač kai žvejys yra pavargęs, per dieną spiningavęs. Plaukiant per platesnius ir gilesnius vandenis, spiningo valas išleidžiamas iki 30-50 m ilgio, ir masalas velkama atitinkamai reguliuojant gilumą.
Velke galima žvejoti kiekviename vandens baseine, kuriame tik galima laisvai plaukti valtimi ir nėra dugne per daug augmenijos. Velke gaudomos stambios plėšriosios žuvys (lydekos ir kt), kurios mėgsta gilius vandenis. Todėl velkės valas turi būti tvirtesnis, pavadėlis patvaresnis, o svarelis sunkesnis.
